Pirmadienis, Rugsėjis 25, 2017

SIJKE

Fryzų veislės kumelė. Ji metais jaunesnė už Rosi. Gal būt dėl to yra pavaldi savo draugei. Sijke užsidariusi savyje, nepatikli. Pasitiki tik Rosi. Dabar yra tas laikotarpis kai aš noriu užsitarnauti jos pasitikėjimą, kol kas sekasi. Bet žinau, kad negaliu suklysti, nes kiek žingsnių padedu į priekį, dvigubai daugiau jų galiu padėti ir atgal.
Galiu sėdėti ant Sijkės balne, tačiau tai dar nereiškia, kad žirgas manimi pasitiki.  Galiu joti lyg atrodytų, kad ją valdai, bet toli gražu tai ne tas žirgas, kuris iš karto pasiduotų ir leistų, kad jam vadovautų kažkoks tai žmogus. Tas žmogus turi pelnyti Sijkės pasitikėjimą. Noriu tikro, nekeliančio abejonių pasitikėjimo, kad žirgas neabejotų mano, kaip žmogaus, jo draugo, sprendimais, kokie jie bebūtų.
Sijke įspūdingai orios išvaizdos kumelė, sėdėdamas ant jos balne negali būti „sukrypęs“, žirgo laikysena tave įpareigoja būti pasitempusiam, pasitikinčiu savimi. Stiprus kanopų trenksmas į žemę neleidžia žmogui jaustis silpnam. Šis žirgas žmogų-„kiškį“ priverčia pasijausti  žmogumi- „liūtu“.
Nuo šių kumelių ir tuo pačiu nuo šios veislės yra neatsiejamas žodis „orus“. Fryzai orūs netik išvaizda, bet ir charakteriu. Šie žirgai niekada nesižemins, nekonkuruos dėl dėmesio, tačiau jie nėra savimylos, jei jie galėtų kabėti tai pasakytų:“ Prievarta niekada nebūsi mylimas“.