Pirmadienis, Rugsėjis 25, 2017

SAKURA

Arabų veislės kumelė. Tai pati nuostabiausia žirgų veislė pasaulyje. Kažkas yra pasakęs, kad tai vėjo žirgai ir aš manyčiau, kad tikslesnio apibūdinimo šiai veislei negalėtume rasti. Neabejoju, kad nerastume gyvūnijos pasaulyje tokio gyvūno, kuris elegantiškumu, judesio grakštumu, kūno grožiu ir proporcijomis, ištverme ir prieraišumu žmogui prilygtų arabų veislės žirgui.
Visada svajojau turėti arabų  ir fryzų veislės žirgų. Pirma mūsų arklidėse apsigyveno Sakura. Jai labai tinka jos vardas. Trapi, lengva, kai bėga, atrodo, kad kojomis nesiekia žemės, kaip ir tas sakūros lapelis nuo medžio krentantis ant žemės. Verta pamatyti laisvėje bėgantį arabą. Nuostabus vaizdas: jėga, greitis, elegancija, lengvumas ir laisvė, viskas viename kūne.
Iki tol niekada neturėjau progos pažinti arabų veislės žirgą, Sakura pranoko visus mano lūkesčius. Savo prieraišumu, atsidavimu, pasitikėjimu žmogumi ji prilygsta šuniui. Kiekvienas žirgas daugiau ar mažiau skiria savus ir svetimus, bet , kad taip skirtų,  dar nemačiau. Sakura niekada neprisileis arti savęs svetimo žmogaus. Iškels auštai savo galvą, išpūs šnerves, garsiai pro jas trauks orą ir jei atstumas jai pasirodys per mažas – pasitrauks. Svetimą prisileis tik tuo atveju jei jis ateis su „savais“.
Dabar suprantu kodėl beduinai neparduoda savo geriausių žirgų. Arabų veislės žirgas gali nieko nedaryti, malonumą teikia vien tik žiūrėjimas į jį, o jei dar žirgas leidžia tau atsisėsti jam ant nugaros ir pasileidžia visu greičiu per laukus, tada gali pajusti tą, ko mes visi mažiau ar daugiau siekiame - begalinę palaimą.