Pirmadienis, Rugsėjis 25, 2017

ROSI

Fryzų veislės kumelė. Jau anksčiau minėjau, kad visada svajojau apie fryzų ir arabų veislės žirgus. Arabę jau turėjau, beliko nusipirkti tik fryzą. Ilgai jų ieškojau. Lietuvoje fryzus ant rankos pirštų gali suskaičiuoti ir be to norėjau dviejų kumelių, o čia parsidavinėjo tik „berniukai“. Todėl teko ieškoti toliau. Jas nusipirkau Vokietijoje. Abi jos buvo su kumeliukais, baikščios, labai nedrąsios. Keletą dienų stovėjau prie gardo ir stebėjau jas, tuo pačiu jos stebėjo mane – pratinomės vienos prie kitų. Greičiausiai smalsumas palaužė kumeliukus, atsargiai mane apuostydami,  jie pirmieji priėjo. Po to  prisiartino ir mamos. Kiekvienas mano staigesnis judesys jiems buvo įtartinas, bet aš rankose turėdavau tai kas juos labai viliojo – duonos.  Iš pradžių jas šnekindavau vokiškai, paskui pagalvojau, kad žirgas geriausiai jaučia žmogaus biolauką ir balso tembrą, todėl pradėjau su jomis šnekėtis lietuviškai. Atitinkamą žodį susieti su atitinkamu veiksmu. Taip palengva mes ir susidraugavome.
Viena iš fryzių vardu Rosi. Ji yra dominuojanti kumelė. Sijke besąlygiškai jai paklusta.  Nors mes pažįstamos dar visai neseniai, tačiau apie Rosi  galiu pasakyti jau nemažai: greitai žmogaus ji į savo draugus nepriima, bet jei pelnei jos pasitikėjimą, bus atsidavusi, be galo meili ir draugiška. Pamačiusi tave visada pakvies balsu. Nuostabus jausmas kai užsitarnauji žirgo pasitikėjimą.
Rosi tarytum kokia ramybės oazė, ji bet kokioje situacijoje išlieka rami, savimi pasitikinti ir visada ori. Prie jos labai gera priglusti ir netik jausti, bet ir perimti jos skleidžiamą ramybę.