Sekmadienis, Lapkritis 19, 2017

BALZAMAS

Tai trakėnų veislės žirgas, mano pirmas nuosavas žirgas. Balzamo pasitikėjimas ir atsidavimas žmogui,  geriausias įrodymas, kaip atsiradęs ryšys tarp žirgo ir jo šeimininko gali virsti tikra ir gražia draugyste.
Iki man jį nusiperkant, Balzamas stovėjo didelėse arklidėse ir  neturėjo su juo pastoviai bendraujančio žmogaus, buvo agresyvus ne tik žmogui,  bet ir kitiems žirgams. Netiko jis niekur: nei kumelių kergimui, nes jas spardydavo,  nei  važnyčiojimui, nes kažkodėl labai bijojo vežymaičio, nei jojimui, nes neatsirado norinčių jį apjoti.  Todėl suprantama, kad savininkui buvo nereikalingas toks žirgas, o kam jį parduosi, juk  neapgaudinėsi kito žmogaus, o jei teisybę pasakysi kas tokį jį pirks. O aš jį pažinojau tokį koks jisai buvo. Balzamas turėjo vieną labai tvirtą argumentą, kodėl turėjo pasilikti šiame gyvenime. Jis buvo ir yra  labai gražus.
Nusipirkusi jį  bijojau net į gardą įeiti. Viskas prasidėjo nuo pašnekesių per grotas, vėliau su kiekviena diena Balzamas man leido vis daugiau. Metų bėgyje aš jau jojau juo,  tos akimirkos kai pirmą kartą užsėdau jam ant nugaros, nepamiršiu niekada. Vėliau tik išgirdęs mano balsą visada sužvengdavo, galų gale išmoko vaikščioti paskui mane be jokio pavadžio, nes nemėgo likti vienas. Tik vieno dalyko nepakeičiau – jo karšto būdo... bet juk temperamentingu žirgu joti daug įdomiau...