Sekmadienis, Lapkritis 19, 2017

_20111120_10551107

 Kiek save atsimenu visada buvau šalia arklio, užaugau šalia jo, o kiek neatsimenu tai primena nuotraukos.

   Prisimenu visus iki vieno savo arkliukus, prisimenu skaudžius ir džiugius išgyvenimus susijusius su jais, prisimenu pirmą nukritimą, pirmą pergalę, pirmą pasididžiavimo jausmą, pirmą perskaitytą knygą Vilio Džeimso „Kaubojaus Žirgas“... Ir dabartis, kurią aš dabar turiu, kuri kažkada prisidės prie prisiminimų, prie praeities. Todėl kokią šiandieną aš sukursiu sau ir mane supantiems, ne tik žmonėms, bet ir žirgams, tokius prisiminimus ir turėsiu...
   Vaikystėje žirgas buvo man draugas, mano slaptų svajonių ir žaidimų dalyvis ir dabar aš jį žiūriu kaip į seną ir gerą draugą . Draugą, kuris pasak Vilio Džeimso, niekados neinkščia išalkęs, nesiskundžia nusilakstęs ar pavargęs ir neša raitelį tol - kol krinta... Bet ar tikras draugas nori, kad taip atsitiktų jo ištikimam žirgui???
   Praėjus vaikystei likimas kiek atitolino mane nuo žirgų, bet niekada jų neišbraukė iš mano gyvenimo, vis ieškojau galimybės prie jų priartėti. Kaip sakoma, jei Dievas uždaro duris, tai atidaro langą. Esu  be galo dėkinga likimui, ir ne tik jam, kad  vėl suteikė man  galimybę būti šalia žirgų.
    Ką man reiškia žirgas? Ko aš iš jo reikalauju? Tai turbūt patys pagrindiniai klausymai, kurių atsakymai apibūdins mane kaip mokytoją. Todėl ir atsakysiu kaip Mokytoja: aš nemokau savo mokinių tikslą pasiekti bet kokia kaina, aš mokau  tikslą pasiekti kartu, draugaujant su žirgu.
    O kaip Žmogus atsakysiu: galiu valandų valandas sėdėti  ganykloje ir stebėti žirgus. Ta teigiama energija, kurią jie skleidžia, kaip gera muzika, kuri tave užburia ir nepaleidžia. Jos klausaisi vis ir vis, kiekvieną kartą išgirsdama  naujų dar negirdėtų garsų.
    Tiksliai žinau ką man reiškia žirgas: tai viena iš sudedamųjų dalių mano Laimės ir Gyvenimo.
    Aš dėkinga savo artimiesiems, kurie suteikė man galimybę draugauti su žirgu, aš dėkinga savo mokiniams, kurie verčia mane tobulėti, aš dėkinga visai nepažįstamiems žmonėms, kurie manęs paprašo nors trumpam prisiliesti prie žirgo, galų gale aš dėkinga savo žirgams, kurie man leidžia nors akies krašteliu pažvelgti į jų pasaulį ir yra patys didžiausi mano mokytojai.
    Tad iš žirgo aš nereikalauju nieko, aš laiminga, kad jis yra šalia.

 

                                                                                                                    Lina
                                                                                                                                   „Nausodės žirgai“
DSC_0280